2008 m. balandžio 14 d., pirmadienis

PERSKYRIMAS X: mintys iš suspaustos erdvės

esant ankštoje, bemaž klaustrofobiškoje erdvėje, kyla daug įdomių palyginimų. Platusis gyvenimas telpa vienoje dėžėje. Jis kaip koks sušokantis kraikas - šiaip yra palaidas, tačiau susilietęs su įvairiais nemalonumais ir kitais kibiais dalykais (šūdais - kitaip tariant) sulimpa visas į vieną didelį gruoblėtą kamuolį, kitaip tariant - šūdų kamuolį, ir nerūpestingai ridinėjasi erdvėje. Ir ne tik suspaustoje erdvėje, šis kamuolys ištrūksta į beribes kosmoso platybes ir veržiasi į kitas galaktikas, toks jis yra gajus ir nenugalimas. Galiausiai reikia paminėti tokį dalyką, kad dabar daugelis kraiko rūšių nuleisti į unitazą neištirpsta, o užkemša kanalizaciją.

2008 m. balandžio 1 d., antradienis

PERSKYRIMAS IX: kur žiemoja geniai?

šylanti žemė ir tolstanti žuvis privertė pasidalinti savo nuostabiais išgyvenimais, patirtais miške, pievoje ir po tiltu.
akylai žmones stebintys paukščiai iš miško gilumos duoda žinoti apie save įkyriu kalenimu į keistus medžius - pušis. panašu, lyg egzistuotų šakų pušų kirtėjai iki tam tikro aukščio. jeigu egzistuoja pušų sakintojai, tai kodėlgi ne.
kol lapeliai maži, paukščiai su šviežiom spyruoklėm, ir geniai su naujai paaštrintais snapais - viskas be galo įdomu! galima klajoti tarp keistų medžių su keistais mūsų gamtos draugais iki sąstingio. bet viskam yra ribos. galiausiai sušlubuoja atmintis, pagerėja regėjimas ir nebetaip norisi būti stebimam paukščių, bet vis išlieka vienas ir tas pats klausimas? kur žiemoja geniai? pagal esamus duomenis tik viena iš devynių Lietuvoje esančių genių rūšių skrenda žiemoti į Afriką. Priimtina būtų tokia teorija, jog kai kurie geniai įsikuria uoksuose ir miega ten visą žiemą, o poto, atėjus atšilimui, išsikala sau išėjimą į naują sezoną. todėl kartais girdime genius, o pamatyti - stačiai neįmanoma. ir tai ne sumiesčionėjusių genių išmonė barškinti snapu į geležinį stulpą siekiant išgauti nebūtas melodijas.