Sako, visata - tai muzika. visas gyvenimas, nesibaigiantis audiomasažas nuolat varvančioms nuo melų ir keiksmų ausims.
Kasdiena, vis nauja burbuliavimų virtinė apie nūdienos dekadansą, vis ta pati jau šimtus metų.
Tad gyvenimas tarptiltyje įgauna spalvas. mėginant ignoruoti tilto spalvas. nelaimingi miestų architektai patiria kūrybinį nuosmukį.
