R. jaučiasi kaip K. iš F.K. romano,vis gviešdamasis pilies.
R. vis norėjo atsigulti į karstelį ir miegoti gerą savaitę, kol baigsis terminuota sutartis ir nebereiks jos pratęsti.
R. yra pavargęs ir lupasi kaip keistas pušies kotas.
R. kartą sutinka J., kuris ima morališkai žlugti dvi dienos prieš sutikimą ir groja kažkur girdėtas savo kūrybos dainas. J. yra draugiškas ir paprašo paskambint. Skambinęs apkeikia savo buvusią mylimąją ir grasina palikti ją gulėti prie Marjampolės. Šit R. pašaipiai pagalvoja, kad būtų labai gerai patekti į J. protektoratą.
J. vis klausinėjo R. ar čia širdis, bet R. sakė, kad jei čia būtų širdis, tai gi žemę iš po kojų ištrauktų, ir kur problemos? R. stebėjosi savimi, dėl bendravimo su žlugusiu J., bet ar tik tai nebuvo šiaudas.
R. elgiasi keistai, nes kunigaikštis Myškinas patraukė jį savo įtakon ir dabar gyvenimas yra stačiai nesibaigianti charakterių analizė ir dėliojimai į lentynėles.
R. visuomet yra įspėtas ir viską supranta.
Šis vazonas yra parūdijęs, draugai. Draugai?
