Šis objektas liečia tolimą šalį, kuri vadinasi Naujoji Zelandija. Tai - Strigops habroptilus. Paprasta kalba tariant, Kakapo, iš maorių kalbos išvertus, reiškia "naktinė papūga", taip pat vadinama papūga-pelėda. Kaip žinia, nemėgstu papūgų, tačiau ši, nevisai papūga, mane stačiai sužavėjo. Tai rečiausia ir keisčiausia pasaulyje apkūni papūga, su begale keistų savybių. Pirmiausia mano dėmesį patraukė šios:
Kakapo priklauso tai paukščių klasei, kurie negali skraidyti (žavinga Naujoji Zelandija tuo, kad ten daug tokių paukščių, kurie negali skraidyti, o taip yra todėl, kad prieš daugelį metų Naujojoje Zelandijoje iš esmės nebuvo žinduolių. Ten veisėsi tik paukščiai ir ropliai. Vieninteliai egzistavę žinduoliai buvo trys rūšys šikšnosparnių! Tačiau, 2006 duomenimis, kai buvo atrasti kaulai kokio tais žinduolio, nustatyta, jog prieš maždaug 16-19 milijonų metų, kuomet Naujoji Zelandija dar buvo milžiniško Gondvanos žemyno dalis, joje galėjo veistis žinduoliai. Šiaip ar taip. Bent pora tūkstantmečių iki pirmojo žmogaus pasirodymo N. Zelandijoje, žinduolių, be tų šikšnosparnių, nebuvo. Žavinga! Kadangi paukščiai užėmė ekologinę nišą, kurią šiaip užimdavo žinduoliai, jiem nebereikėjo skraidyti, todėl jie ir prarado tokią galimybę. Nes kam jos reik, kai nereik (taip, žmogau). Tačiau čia slypi ir liūdnoji dalis. Jau minėjau, kad Kakapo yra labai retas paukštis, o viskas dėl to, kad prieš tūkstančius metų į salą atvykus polineziečiams, o apie 1800uosius ir europiečiams, kurie su savimi atsivežė daug įvairių rūšių žinduolių,tokių kaip katės, žiŪrkės ir šermuonėliai, Kakapo neišmoko apsiginti nuo plėšrūnų, todėl jis tapo labai pažeidžiamas ir daug šių paukščių buvo išnaikinta. Viso to rezultatas - dabar pasaulyje žinomos tik 126 Kakapo pelėdos-papūgos.Jos saugomos rezervatuose IR kiekviena jų turi vardą!)
Antra, ši papūga aktyvi tik naktimis,turi puikiai išlavintą uoslę ir yra vadinamasis soliteris, t.y. mėgsta veikti viena, yra labai uždara ir pati ieškosi maisto, ką sugeba tik dvi papūgų rūšys.
Trečia, šis įstabus paukštis yra sunkiausias iš papūgų giminės, ir didžiausias, jos svoris gali siekti 4 kilogramus. Taip yra dėl to, kad kakapo organizmas prisitaikęs kaupti riebalus, kad galėtų panaudoti juos energijai. Rubuiliai.
Kakapo daugiausiai gyvena ant žemės, tačiau moka ir po medžius pasikarstyt, turi žaliai-geltonas plunksnas. Tokios plunksnos yra būdingos Naujosios Zelandijos paukščiams, kas taip pat savotiškai žavinga. Kakapo minta žole. Manoma, jog tai vienas ilgiausiai gyvenančių paukščių pasaulyje. Tai didina mano susižavėjimą, kadangi esu nemirtinga.
Last but not least, tai garsai, kuriuos skleidžia šis žavingas paukštis. Šioje nuorodoje galėsite pasiklausyti įstabaus ir keisto garso, kurį skleidžia ši pelėda-papūga. Manau, kad jis primena tai, ką girdime pūsdami į alaus butelį. Štai čia: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/5/50/051226-kakapo-billb
ooming-pitch.ogg
Dar vienas stulbinantis šio paukščio bruožas - tai jo kvapas, kuris apibūdinamas kaip medaus, muskato ar vaisių aromato!!
Kakapo, tai vienas iš daugelio paukščių rūšių, kurie yra labai reikšmingi vietiniams Naujosios Zelandijos gyventojams - maoriams. Apie kakapo sukurta daug legendų, jo atvaizdas netgi išgraviruotas ant vienos iš N. Zelandijos monetų. Maoriai laikydavo kakapo labai prieraišiais ir mielais naminiais gyvūnais.
Tiek šiam kartui, šis paukštis turi tiek įspūdingų bruožų, kad mano iš prigimties jautri ir prieraiši paukščiams natūra negali pakelti tokio nuostabios informacijos srauto per vieną vakarą.
Daugiau šio įstabaus paukščio fotografijų galite pasižiūrėti čia: http://www.ryanphotographic.com/strigops.htm
