norėčiau gan nemažai pasamprotauti šia opia kiekvienam iš mūsų tema, tačiau mano žodis šiandien trumpas ir drūtas:
kai sėji ridikus tai ridikai, be jokio abejo, ir dygsta. Na, dar, žinoma, reikia juos laistyti, bet šiaip, jie iš pažiūros gali būti visai nereiklūs ir, atrodytų, išvis labai abejingi bei neįžeidūs, tačiau žinant, jog ridikai sunaudoja daug energijos stengdamiesi sukiotis ir panašiai, na, ir dar dėlto, kad jie esti gyvi organizmai, kartais ima reikšti savo jausmus ir mąstyti apie žmogiškus poelgius. Na tai vat, nors ir galima spjaudyti ant ridikų, ar dar kitaip niekinti, tačiau tada ten ridikėlių žemėje prisiveisia daug neaiškios kilmės šliuželių ir kitų sutvėrimėlių, kurie prasiskverbia pro vazoną ir labai nebemėgsta jūsų visų spjaudytojų. Todėl tie, kurie manė esantys ridikėlių draugai jais nebebūna ir apskritai ridikėliai kartūs jei žemė bloga. Bet aš čia neleidžiu sau keiktis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą